Populiariausios kavos rūšys yra trys: arabika, robusta ir liberika (nors iš tiesų pasaulyje yra šimtai skirtingų kavos rūšių: kai kurios atrastos, o kai kurios tebelaukia savo šlovės valandos). Visų mūsų pamėgtų kavos gėrimų pagrindas ir pradžių pradžia yra kavos pupelės, kurių skonio savybes ir lemia kilmės regionas. Tad šiame straipsnyje papasakosime, kokios yra pagrindinės kavos rūšys, aprašysime jų auginimo ypatybes ir skonio savybes. Sužinosite, kuo ypatinga kiekviena rūšis ir į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis kavą.
Papuliariausia kavos rūšis – arabika
Arabikos kava yra pati populiariausia visame pasaulyje (užima net 70 procentų visos kavos rinkos). Ji išgaunama iš Coffea Arabica kavamedžių uogų. Daugiausia arabika kavos užauginama Brazilijoje. Ši kavos rūšis pavadinta arabika, nes būtent ji, pirmoji, kadaise atkeliavo iš taip vadinamos kavos tėvynės Etiopijos į Arabijos pusiasalį ir iš ten pasklido po visą pasaulį.
Tai reiškia, kad arabika kavos visada rasite parduotuvės lentynose bei kavinėse. Dažnai ant kavos pakelio galite matyti užrašą „100 % arabika“, kuris siejamas su aukštesnės kokybės kava.
Svarbu paminėti, kad arabikos kava turi beveik 1000 skirtingų poskonių (daugiau nei vynas!). Renkantis kavą reikėtų vadovautis ne tik užrašu „100 % arabika“, bet ir pasidomėti, koks šios kavos porūšis ir iš kokio regiono kava atkeliavo – visa tai atskleis potencialias kavos skonines savybes.
Arabikos auginimo ypatybės ir savybės
Arabikos kavos pupelės auga aukštai kalnuose (pradedant nuo 600-800 m virš jūros lygio). Labai svarbu, kad kavamedžiai negautų tiesioginės saulės šviesos. Šiems augalams reikalingas pavėsis, ideali temperatūra – ne aukštesnė nei 24 °C laipsniai. Šie kavamedžiai bijo šalčio, yra jautrūs temperatūrų kaitai. Geriausios sąlygos auginti šios rūšies pupeles yra ties pusiauju. Kadangi per visus metus klimato sąlygos kinta mažai ir yra nuspėjamos. Ties pusiauju esantys regionai, kuriuose auginama kava, dar vadinami „kavos diržu“.
Kavamedžiai užauga nedideli – nuo 2 iki 4 metrų aukščio. Arabikos kavamedžius auginti yra brangiau ir rizikingiau nei kitų rūšių kavamedžius: jie gerokai lepesni ir jų derlius mažesnis. Pirmuosius vaisius kavamedis duoda tik po 4 metų nuo pasodinimo.
Arabikos pupelės nėra didelės, jų forma pailga, o viduryje turi išlenktą griovelį. Pupelės kietos, jose gausų naudingų organizmui mikroelementų ir lipidų. Kaip jau minėjome anksčiau, pupelių viduje glūdi šimtai poskonių, kurie atsiskleidžia paskrudinus pupeles. Tačiau apibendrintai galima būtų pasakyti, kad arabikos kavos pupelės yra švelnesnio ir saldesnio skonio nei kitų kavamedžių rūšių pupelės.
Arabikos kavos porūšiai
Arabikos kava išsiskiria tuo, kad turi labai daug porūšių. Kiekvienas porūšis turi tam tikras savybes.
Typica – tai seniausias arabikos kavos porūšis. Būtent iš šio porūšio vėliau atsirado ir kitos arabikos kavos pupelių rūšys. Šios rūšies pupeles užauginti sunkiau, jų derlius nėra toks didelis.
Bourbon – tai porūšis, kuris natūraliai mutavo iš Typica kavos porūšio. Bourbon kavos derlius ženkliai geresnis, ji užauginama daug lengviau nei Typica. Jų būna įvairiausių porūšių, o kavos uogos – skirtingų spalvų. Bourbon kava yra saldesnio skonio. Kavos ūkininkai dažnai renkasi šį porūšį auginimui.
Caturra – tai Bourbon porūšio mutacijos atmaina, kuri dažniausiai auginama Centrinėje Amerikoje, Kolumbijoje. Šis kavos porūšis taip pat labai derlingas.
Pacas – natūrali Bourbon porūšio atmaina. Porūšio pavadinimas kilęs dėl kavos kilmės istorijos. Ji buvo atrasta Salvadore, Pacų šeimos ūkyje (lietuvių kilmės šeimoje). Skonio savybės nedaug skiriasi nuo Bourbon kavos porūšio.
SL28/SL34 – tai du arabikos kavos porūšiai, kurie buvo sukurti Kenijos laboratorijoje. Šio porūšio kavos pupelės daug atsparesnės nei kitos arabikos porūšių pupelės. Kavai būdingas uogiškas skonis.
Geisha/Gesha – tai kava, kilusi iš Gešos miestelio Etiopijoje. Dabar ši kava dažniausiai auginama Panamoje. Tai kava, pasižyminti ypatingu gėlišku aromatu. Gesha kavos pupelėms augti reikia ypatingų sąlygų, todėl jų derlius dažniausiai nedidelis.
Maragogipe (Elefante) – tai išskirtinis porūšis, išsiskiria itin didelėmis kavos pupelėmis. Maragogipe kava yra Typica porūšio atmaina. Ji itin vertinama dėl to, kad yra reta. Šio porūšio kavos pupelių derlius negausus.
Arabika iš skirtingų pasaulio regionų
Rinkdamiesi arabikos kavą pasidomėkite, iš kurio regiono ji atkeliavo. Skirtinguose regionuose auginama kava turi skirtingas savybes.
Didžioji dalis pasaulio kavos atkeliauja iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Iš čia atkeliavusioms kavoms būdingos saldžios, šokoladinės, riešutiškos natos. Centrinės Amerikos kava yra lengvesnė, o kava iš Pietų Amerikos – sodresnio skonio, turi ilgiau išliekantį poskonį.
Tuo tarpu Afrikos regiono kava dažniausiai yra lengva, gaivi, vaisiško, net arbatiško skonio.
Azija taip pat turi kuo nustebinti. Čia kuriasi vis daugiau naujų kavos ūkių, atrandami nauji skoniai. Pastebimas, kad kava iš Azijos turi egzotiškų natų: juntami egzotiški prieskoniai, medienos, tabako, vyno skoninės natos. O kavos kūnas sodrus ir tvirtas.
Kas yra robusta?
Robustos kava išgaunama iš Coffea canephora kavamedžio uogų (užima apie 30 procentų kavos rinkos). Daugiausia šios rūšies kavamedžių auginama Vietname ir Afrikoje. Robustos kavamedžiai nėra tokie lepūs kaip arabikos, todėl kai kuriose vietose ūkininkai yra priversti rinktis būtent juos.
Retai kada galima sutikti parduodant 100 % robustos kavą. Dažniausiai ši rūšis naudojama praturtinant kavos mišinius kartu su arabikos kava arba gaminant tirpią kavą.
Robustos auginimo ypatybės ir savybės
Robusta auga pakankamai žemai (0 - 900 m), kavamedžiai yra gerokai atsparesni tiesioginiams saulės spinduliams (net juos mėgsta) bei įvairiausiems kenkėjams. Robustos kavamedžiai užauga bent 2 – 3 metrais didesni nei arabikos. Robustos kavos pupelės pakankamai smulkios, turi apvalią formą. Plokščioje pupelės pusėje turi tiesų griovelį.
Robustos kavos skonis kartus, primena grūdus, lieka sausas poskonis, tačiau tuo pačiu kava turi kreminį skonį. Šiose kavos pupelėse daug kofeino (du kartus daugiau nei arabikoje). Kava kartesnė ir sunkesnio skonio, kadangi jos sudėtyje mažiau cukraus. Skonio paletė gerokai siauresnė nei arabikų kavų.
Kavos rūšys pagal stiprumą: arabika vs. robusta
Arabika ir robusta tarpusavyje skiriasi kaip diena ir naktis. Arabika švelni, aromatinga, turi mažiau kofeino. O robusta stipri, aštri, kartaus skonio. Robustos dažnai dedama į kavos mišinius, nes ji suteikia pagamintai kavai tirštumo ir stiprumo. Ją dažnai galima sutikti espresso mišiniuose.
Arabikos kavos pupeles daug sunkiau užauginti nei robustos, be to, robusta derlingesnė. Pastebima, kad dėl besikeičiančio klimato vis sunkiau užauginti arabikos pupeles. Todėl į rinką vis labiau kelią skinasi robusta. Taip pat daug eksperimentuojama išgaunant vis naujas rūšis ir bandoma net sukryžminti šias abi kavos rūšis.
Liberika – mažiausiai vartojama kavos rūšis
Arabikos ir robustos kavos rūšys užkariavusios pasaulį, tačiau yra ir dar viena kavos rūšis, kuri užima nedidelį procentą kavos rinkoje. Tai – liberika. Šios kavos pavadinimas kilęs nuo jos kilmės vietos – Liberijos. Dažniausiai ji auginama Azijoje ir Afrikoje.
Liberikos kavos pupelės auga ant kavamedžių, kurie pasiekia net 20 metrų. O šio kavamedžio pupelės daug didesnės nei kitų populiarių kavų rūšių pupelės. Šiuo metu liberikos kavos pupelių daugiausiai užauginama Filipinuose. Čia dėl pasikeitusių sąlygų nebegalėjo augti arabikos pupelės.
Liberikos kava savo skoniu labai primena robustą. Tik ji dar intensyvesnė. Kofeino ji turi mažiau nei arabika ar robusta. Liberikos kava savo skoniu neprilygsta arabikai ar robustai, tačiau ji naudojama gaminant tirpią kavą.
Kavos mišiniai ir rūšinės kavos
Nors visos kavos rūšys labai skiriasi tarpusavyje, daugelis gamintojų maišo jas ir kuria unikalius kavos mišinius. Tai gali būti kelių arba netgi keliolikos arabikų deriniai, arba arabikos ir robustos mišiniai.
Arabika su robusta dažnai maišoma kuriant tradicinius, itališko tipo espresso mišinius. Keliasdešimt procentų robustos suteikia kavai tirštumo (taip vadinamo kavos kūno) ir stiprumo. Visgi viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kuriami kavos mišiniai, tai – noras kiekvieną sezoną išgauti tą patį kavos skonį. Žmonės itin pripranta prie mėgstamo skonio ir tikisi, kad jų mėgstamos kavos skonis nepakis. Kai kavą sudaro 4-5 skirtingos kavos rūšys, net jeigu vienos ar kelių derlius bus menkas, jas pakeitus kavos skonis gali išlikti panašus.
Kitas itin įdomus ir vertas dėmesio kavos tipas - tai rūšinė kava, ir ši kava yra visai kita istorija. Kiekvieną sezoną ji yra šiek tiek kitokia. O esant prastoms klimato sąlygoms, konkreti rūšis iš konkretaus regiono bei ūkio gali ir visai nesunokti bei neatkeliauti į parduotuvės lentynas. Tačiau rūšinių kavų skonių ir aromatų gylis bei įvairovė atperka viską. Be to, itin įdomu ragauti ir atrasti vis naujus kavos skonius.
Ar svarbi tik kavos rūšis?
Kavą išsirinkti galima ne tik pagal kavos rūšį: svarbu atkreipti dėmesį į kavos skrudinimo lygį ir šviežumą. Jei norite, kad atsiskleistų tikrasis kavos skonis, geriausia pirkti pupeles ir jas susimalti prieš pat geriant kavą. Tai reiškia, kad kavamalė namuose itin pravers (jų būna tiek elektrinių, tiek rankinių, mėgstantiems įdėti daugiau savo indėlio į kavos paruošimą). Taip pat būtinai atkreipkite dėmesį į kavos skrudinimo datą. Kuo kava šviežiau skrudinta, tuo ji skanesnė, labiau atsiskleis poskoniai. Kalbant apie skrudinimą, ant pakuotės dažnai galima rasti žymėjimą, koks kavos skrudinimo lygis.
Kava ir skrudinimo lygiai
Kavos pupelės yra skrudinamos net 200 °C , o kartais ir aukštesnėje temperatūroje. Kaistant kavos pupelėms, jose esantis cukrus karamelizuojasi. Būtent tai ir suteikia kavai nuostabų aromatą. Kuo kava ilgiau skrudinama, tuo kartesnė ji tampa. Jei nemėgstate karčios kavos, rinkitės šviesesnio skrudinimo lygio kavos pupeles.
Skaniausia šviežiai skrudinta kava. Tokia kava suvilios savo intensyviu aromatu, puikiai atsiskleis tikrasis kavos skonis.
Šviesaus skrudinimo kavos pupelės išlieka šviesios, kavos skonis švelnus, vaisiškas. Šviesus skrudinimo lygis padeda atsiskleisti geriausioms kavos savybėms. Šviesaus skrudinimo kava labai aromatinga. Tokia kava bus šviesios, rusvos, pieniško šokolado spalvos.
Vidutinio skrudinimas kavos pupelės pasižymi subalansuotu skoniu, yra saldesnės, šiek tiek kartesnės nei šviesaus skrudinimo. Vidutiniškai skrudinta kava yra šokolado spalvos.
Tamsaus skrudinimo pupelės yra intensyvaus ir kartoko skonio, šiek tiek juntamas riešutų, karamelės poskonis, primena juodąjį šokoladą. Tokio skrudinimo kava ypač tinka espresso ruošimui.
Gera kava turi būti šviežia
Tam, kad kavos skonis iš tiesų būtų geras, svarbu išsirinkti ne tik rūšį ar skrudinimo lygį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar kava šviežia. Idealiausia gerti kavą, kuri buvo sumalta ką tik. Sumalus kavą ją reikėtų užplikyti per pirmas 5 minutes. Dėl sąlyčio su oru kava greitai praranda savo skonį bei aromatą.
Perkant kavos pupeles atkreipkite dėmesį į kavos skrudinimo datą bei pačios kavos galiojimo laiką. Jei ant pakuotės nėra tokio žymėjimo, reiškia, kad neverta iš kavos tikėtis išskirtinio skonio. Be to, kokybiškos kavos pakuotėse visuomet rasite specialią skylutę, per kurią iš kavos pasišalina anglies dioksidas, o į pakuotę nepakliūva deguonis. Taip kava daug ilgesnį laiką išlieka šviežia. Geriausia pirkti kavos pupeles, o ne jau sumaltą kavą. Kavos pupelės išliks ilgiau šviežios nei malta kava.
Be kavos daugelis neįsivaizduoja savo dienos. Todėl labai svarbu, kad ji būtų kokybiška, o kavos aromatas ir skonis maloniai nuteiktų visai dienai.
