O mes tuo tarpu gurkštelėkime arbatos. Į bambukus spigina popietės saulė, palaimingai gurguliuoja fontanai, iš virdulio ataidi pušų šnaresys...
Okakura Kakuzo, „Arbatos knyga“
Kavos Draugo pirmoji meilė – Jos Didenybė gražuolė Kava. Tačiau… ten, kur yra skanios kavos, visada atsiras ir skanios arbatos. Tai byloja ir itin populiari frazė: gal kavos ar arbatos? Nors gali pasirodyti, kad skirtingesnių gėrimų nei kava ir arbata vargu ar rasime, iš tiesų šiuos du karštus gėrimus daug kas sieja.
Abu apipinti legendomis ir įvairiausiais mitais, jų garbei sukurpti filosofiniai traktatai ir pastatytos operos, abu įkvėpė ne vieną pasaulio didį menininką sukurti savo šedevrus, dėl abiejų kilo nemažai socialinių neramumų ir netgi karų, o ir paplito šie gėrimai Europoje maždaug tuo pačiu metu – XVII a. pirmoje pusėje. Tiek kava, tiek arbata iš pradžių buvo naudojamos kaip vaistai ir jų buvo galima įsigyti tik vaistinėse, po to pasiekė prabangius didikų puodelius ir tik vėliau tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi.
Netgi kalbant apie kofeiną prie abiejų gėrimų dedame pliusą – jo aptinkame tiek kavoje, tiek arbatoje. Tiesa, kava jį dovanoja dosniai ir iš karto – kofeino poveikį jaučiate jau po 10 minučių, o po kelių valandų jis jau blėsta. Tuo tarpu arbatoje esantis kofeinas pasireiškia žmogaus organizme gerokai lėčiau, bet jo poveikis trunka ilgiau.
Te kavos dievai mūsų neapleidžia, tačiau šį kartą straipsnį dedikuojame arbatos mėgėjams: gilinamės į arbatos rūšis, rekomenduojamus ruošimo būdus, dalinamės patarimais, kaip ruošti arbatą, kad ji būtų dar skanesnė, ir pasakojame apie arbatos mados tendencijas. Tad kviečiame puodeliui arbatos!
Vienas arbatmedis – daugiau nei 1500 arbatos rūšių
Turbūt nei vieno nenustebinsime pasakydami, kad egzistuoja daugybė arbatos rūšių. Įskaitant pagrindinių arbatos rūšių porūšius priskaičiuojama daugiau nei 1500 įvairiausių arbatų. Tačiau stebina štai kas: visos šios rūšys yra gaminamos vos iš vieno visžalio medžio – Camellia Sinensis.
Skirtingos rūšys atsiranda skirtingais būdais apdorojant arbatmedžio lapelius. Priklausomai nuo lapelių apdorojimo būdo – kada ir kokie nuskinami pumpurėliai ar/ir lapeliai bei kas su jais vyksta po skynimo – galiausiai mėgaujamės viena arba kita arbatos rūšimi. Populiariausios ir žinomiausios yra 5: baltoji, žalioji, ulongo, juodoji ir puero arbata.
Arbatos rūšių gidas
Pagal arbatų skonines ir gėrimo spalvines savybes pagrindines arbatos rūšis suskirstėme pagal metų laikus. Tokiu būdu keliausime nuo ankstyvo pavasario su baltąja arbata ir baigsime kelionę žiemą su žemiškuoju pueru. Susipažinsime su kiekvienos arbatos rūšies ypatumais, apdorojimo būdu, arbatos gėrimo poveikiu, aromatų ir skonio palete, rekomenduojamu ruošimu būdu. Ar jau pasiruošėte puodelį arbatos? Neišvengiamai kils noras jos pagurkšnoti!
Baltoji arbata – ankstyvo pavasario subtilumas
Elegantiška, rafinuota, subtili, tyra, lengva – baltoji arbata yra mažiausiai paveikta žmogaus įtakos. Tai ankstyvoji pavasario arbata, gaminama vien tik iš pirmųjų arbatos pumpurėlių (dar neišsprogusių lapelių) arba iš pumpurėlių ir ankstyvųjų smaragdinės spalvos lapelių. Nors vis daugiau europiečių atranda baltąją arbatą, ji dar pakankamai retai atsiduria mūsų puodeliuose. Pripratusiems prie aštresnių juodosios arbatos skonių, gali būti iššūkis įvertinti baltosios arbatos subtilumą. Tačiau su kiekvienu gurkšniu ji vis labiau vilioja ir užburia. Geriausios baltosios arbatos atkeliauja iš žymiosios Kinijos Fujian provincijos.
Apdorojimas
Nors tai mažiausiai žmogaus rankų paveikiama arbatos rūšis, pats procesas subtilus ir reikalauja dėmesio. Derliaus nuėmimo laikas labai trumpas – arbatos pumpurėliai turi būti nuskinti, kol dar nevirto lapeliais (dėl to ši arbata yra ir pakankamai brangi). Kai tik pumpurėliai nuimami, jie paskleidžiami ant bambukinių sietelių lauke po natūralia saulės šiluma ir jiems leidžiama natūraliai vysti – vyksta natūrali ir lėta oksidacija, trunkanti apie 52-60 h. Kai lapeliai netenka apie 70-80 % drėgmės, jie apie pusvalandį kaitinami didelėse keptuvėse, kad visiškai išdžiūtų. Taip sustabdomas natūralus oksidacijos procesas. Tuomet lapeliai rūšiuojami.
Poveikis
Baltoji arbata ruošiama iš vos pasirodžiusių pumpurėlių, kuriuose dar slypi pavasario jėga. Po vėsios žiemos, kad pumpurėliai galėtų vystytis, arbatmedis juos gausiai aprūpina maistinėmis medžiagomis. Dėl šios priežasties ir dėl minimalaus apdorojimo ši arbata turi daugiausiai antioksidantų, kurie stiprina žmogaus imuninę sistemą. Ji puikiai gaivina ir vėsina. Baltojoje arbatoje mažesnis kofeino kiekis, todėl ji tinka gerti netgi vėlai vakare. Pojūtis – lyg prisilietus prie ankstyvo pavasario...
Aromatų ir skonių paletė
Baltoji arbata natūraliai saldi ir gaivi. Žavi subtiliais aromatais ir skoniais: saldžios medaus natos, citrusinių vaisių paletė, gėlių aromatai, primenantys kvapiuosius jazminus ir rožes. Arbatos kūnas labai lengvas, o spalva vos vos gelsva – neapsigaukite, galvodami, kad arbata „nepritraukė“. Būtent dėl šios priežasties ji ir yra vadinama baltąja.
Ruošimo gidas
Baltoji arbata itin subtili, todėl ruošiama naudojant vėsesnį vandenį ir plikoma trumpesnį laiką nei kitos: rekomenduojama naudoti du arbatinius šaukštelius (apie 4 g) arbatos lapelių puodeliui, vandens temperatūra – apie 80°C. Plikymo trukmė: 2-3 minutės. Itin geros arbatos gali būti plikomos 2-3 kartus.
Žalioji arbata – pavasarinė gaiva
Žalioji arbata jau seniai užkariavo arbatos gerbėjų širdis. Ji garbinama dėl naudos sveikatai ir tyro bei gaivaus skonio. Sakoma, kad geriausios žaliosios arbatos primena pasivaikščiojimą po žaliąsias pievas ar jūros pakrantę. Lyginant su baltąja, žalioji arbata yra intensyvesnio skonio, gėrimas jau įgauna spalvą – žalsvą, o skonio natos čia ryškesnės. Aukščiausios kokybės žaliosios arbatos atkeliauja iš Kinijos ir Japonijos, pirmosios yra subtilesnio ir švelnesnio skonio, antrosios – intensyvesnės.
Apdorojimas
Geriausiai žaliajai arbatai gaminti yra skinami pirmieji pumpurėliai su ankstyvaisiais lapeliais. Po kelių valandų jie iš karto yra skrudinami (kiniškas metodas) arba garinami (japoniškas metodas), kad būtų užkirstas kelias oksidacijos procesui. Todėl žaliosios arbatos lapeliai išlieka ryškiai žalios spalvos. Ji lyg „užfiksuojama“. Kad arbatos aromatai išsilaisvintų, po skrudinimo lapelius susuka rankomis arba naudojant specialius aparatus (tai priklauso nuo arbatos porūšio ir klasės). Būtent šiuo metu arbatos lapeliai transformuojami į rutuliukus, adatėles (priklausomai nuo šalies ir regiono tradicijų). Galiausiai arbatos lapeliai yra džiovinami, kol pasiekia reikiamą drėgmės lygį.
Poveikis
Žaliojoje arbatoje, kaip ir baltojoje, gausu antioksidantų, turinčių teigiamą poveikį imuninei sistemai. Įrodyta, kad žalioji arbata gerina atmintį, didina produktyvumą ir mažina nerimą. Be to, ji mažina apetito jausmą. Pojūtis: lyg pabėgiojus po gaivią pavasario pievą ar pasivaikščiojus jūros pakrante.
Aromatų ir skonių paletė
Žaliosios arbatos rūšių – be galo daug, todėl aromatų ir skonių paletė labai plati. Kiniška žalioji arbata yra lengvesnė ir švelnesnė. Ji turi šiek tiek saldumo, kaip ir baltoji arbata. Būdingas intensyvus šviežiai nupjautos žolės aromatas, gali būti vaisinių, gėlinių, riešutinių natų. Japoniška žalioji arbata yra intensyvesnio skonio, stipriau juntama žaluma, jūros dumblių kvapas, kvepia jūra. Paruoštos gėrimui arbatos spalva yra blyškiai žalia su geltonu atspalviu.
Ruošimo gidas
Svarbiausia plikant žaliąją arbatą yra nenaudoti pernelyg karšto vandens, nes jis iš karto suteiks arbatai kartumo (tai yra dažniausiai pasitaikanti ruošimo klaida). Rekomenduojama vandens temperatūra – apie 80°C kiniškoms arbatoms ir vos 60-70°C japoniškoms. Vienai porcijai naudokite 1 arbatinį šaukštelį (apie 2 g arbatlapių) ir plikykite 2-3 minutes.
Ulongo arbata – vasaros šėlionės
Ulongo arbatos pavadinimas yra kilęs nuo kiniško žodžio „wu long“, reiškiančio juodąjį drakoną. Kai kurie kinai sako, kad toks pavadinimas buvo suteiktas šiai arbatai dėl to, kad karštame vandenyje išsiskleidę arbatlapiai primena juodųjų drakonų šokį.
Ulongo arbatos yra skirstomos į kelias kategorijas pagal oksidacijos laipsnį: lengvai oksiduoti ulongai (10-30 %), primenantys žaliąją arbatą, ir stipriai oksiduoti ulongai (50-70 %), panešėjantys labiau į juodąją. Pirmieji yra švelnesnio skonio, kremiški, vaisiniai, gėliniai, antrieji – sunkesni, tirštesni, ryškesnio skonio.
Geriausios ulongo arbatos atkeliauja iš savo tėvynės – Kinijos Fujian regiono ir Taivano. Tačiau šiandien galima rasti itin gerų ulongo arbatų ir iš kitų regionų, pvz., Tailando.
Apdorojimas
Ulongo arbatai yra naudojami pakankamai dideli arbatlapiai. Nuskynus lapelius, jie kelias valandas paliekami natūraliai nuvysti. Tuomet lapeliai dažniausiai perkeliami į specialias patalpas, kuriose palaikoma 22°C and 25°C oro temperatūra ir didelis drėgmės kiekis – apie 85 %. Čia jie nuolat švelniai vartomi. Tai skatina aromato ir vandens išsiskyrimą. Kai pasiekiamas norimas oksidacijos laipsnis, arbatlapiai yra skrudinami (kaip ir žalioji arbata), taip sustabdant oksidacijos procesą, tuomet susukami bei džiovinami. Visam šiam procesui atlikti itin svarbūs arbatos meistrystės įgūdžiai. Reikia pažymėti, kad kiekvienas meistras turi savo unikalų arbatos gaminimo receptą, kurį dažnai saugo paslaptyje ir perduoda iš kartos į kartą.
Poveikis
Ulongo arbata itin teigiamai veikia virškinimo sistemą. Todėl galima aptikti labai daug straipsnių, kuriuose sakoma, kad ji padeda numesti svorio. Taip pat daug kalbama apie jos teigiamą poveikį odai – ji net vadinama jaunystės eliksyru. Pojūtis: ulongo arbata nuteikia svajingai ir poetiškai, skatina kūrybiškumą.
Aromatų ir skonių paletė
Būtent ulongo arbatoms yra priskiriama plačiausia aromatų ir skonių paletė. Lengvai oksiduoti ulongai primena žaliąją arbatą – skleidžiasi gėlinių ir vaisinių natų puokštės, juntamos tropinių vaisių užuominos. Lengvai oksiduoto ulongo arbatos konsistencija – kremiška. Stipriai oksiduoti ulongai artėja prie juodųjų arbatų, bet turi kompleksiškesnį, daugiasluoksnį skonį: čia dažnai sutinkamos kakavos, vyšnių, netgi šokoladinės natos.
Ruošimo gidas
Ulongo arbatai ruošti rekomenduojame naudoti 2 g arbatlapių puodeliui. Kuo arbata labiau oksiduota, tuo aukštesnės temperatūros vanduo reikalingas. Jeigu baltajai ar žaliajai arbatai pakanka žemesnės temperatūros vandens, tai ulongo arbatai atsiskleisti reikia aukštesnės – apie 90 °C. Plikymo laikas: 4-6 min. Vėlgi: kuo labiau oksiduotas ulongas – tuo ilgesnis plikymo laikas. Itin aukštos kokybės ulongo arbatas dažnai galima plikyti iki 6-8 kartų ir kas kartą ji dovanos vis kitokias skonines natas.
Juodoji arbata – rudens entuziazmas
Populiariausia arbatos rūšis Vakarų pasaulyje – juodoji arbata. Būtent šios arbatos daugiausiai pagaminama šiuo metu pasaulyje. Įdomu, kad juodoji arbata Kinijoje pasirodė gerokai vėliau nei žalioji – tik 16 a. pabaigoje, kai buvo pradėta ją eksportuoti. Pasakojama, kad pirmieji dar žalios arbatos kroviniai paliko dabartinį Guangdžou miestą. Per 6 mėnesius, praleistus jūroje, arbata oksidavosi ir buvo visiškai pajuodusi, kai pasiekė Didžiąją Britaniją. Tokią arbatą, pagardintą pienu ir cukrumi, buvo pradėta gerti visoje Europoje. Beje, Kinijoje juodoji arbata yra vadinama raudonąja dėl šio gėrimo spalvos.
Kaip ir baltoji, žalioji bei ulongo arbatos, juodoji arbata gaminama iš Camellia Sinensis augalo. Tačiau pagrindinis skirtumas – arbatlapių apdorojimas po nuskynimo. Juodoji arbata jau yra visiškai oksiduota, oksidacijos procesas nėra sustabdomas – tai suteikia šiai arbatai sodrų ir tvirtą skonį. Juodųjų arbatos porūšių yra begalė, nes ji auginama įvairiuose kraštuose, ir skiriasi tam tikri apdorojimo proceso elementai: nuo subtilios Dardžilingo arbatos iki salyklinės Asamo arbatos ar dūminės Lapsang Souchong.
Juodoji arbata taip pat yra puikus pagrindas arbatos mišiniams. Ji skaninama vaisiais, prieskoniais, gėlių žiedlapiais, gardinama eteriniais aliejais.
Apdorojimas
Juodajai arbatai yra naudojami jau subrendę arbatlapiai. Po nuskynimo jiems leidžiama natūraliai vysti. Tuomet arbatlapiai yra susukami rankomis arba, dažniau, sukant dideliuose būgnuose – tai skatina oksidacijos procesą. Arbatlapiuose esantys fermentai sąveikauja su deguonimi, ir taip kinta arbatlapių spalva – jie tampa vis rudesni – bei skoninės savybės. Galiausiai arbata yra džiovinama, rūšiuojama ir pakuojama. Kai kurios arbatos papildomai dar yra skrudinamos, kad įgautų dūminį aromatą.
Poveikis
Juodoji arbata turi tonizuojantį poveikį, todėl ypač tinka gerti ryte. Joje gausų flavanoidų – itin veiksmingų antioksidantų, kurie padeda sumažinti cholesterolį, ir taip mažina širdies smūgio bei insulto riziką. Pojūtis: žadinantis, budinantis, suteikiantis energijos.
Aromatų ir skonių paletė
Vakaruose geriau žinomos indiškosios arbatos, turinčios stipresnį, kartesnį skonį ir stipriau tonizuojančios. Jose vyrauja salyklinės, karamelinės natos. Kiniškos juodosios arbatos yra švelnesnio skonio, tonizuoja švelniau, vyrauja džiovintų vaisių natos, turi malonų salsvą kvapą. Gėrimo spalva – ryškiai raudona.
Ruošimo gidas
Juodoji arbata nėra tokia jautri vandens temperatūrai kaip žalioji ar baltoji. Patariama juodąją arbatą plikyti 100°C vandeniu ir laikyti apie 4-5 minutes. Daugelį arbatos rūšių galima skaninti pienu. Dėmesio: pirmojo skynimo Dardžilingo arbatas bei itin rafinuotas kiniškas juodąsias arbatas siūloma plikyti 96°C temperatūros vandeniu bei laikyti apie 3 minutes. Jos tokios ypatingos, kad skanininti jų papildomai nereikia.
Puero arbata – žiemos poilsis
Puero arbatos pavadinimas kilęs nuo Kinijos Junanio provincijos Puer miesto, kuriame nuo seno gaminama ši vis daugiau Vakaruose dėmesio sulaukianti arbata. Šioje stipriai fermentuotoje, o dažnai dar ir brandintoje arbatoje gausu mikroorganizmų, kurie veikia kaip natūralūs probiotikai. Ji gerina virškinimą ir stiprina imuninę sistemą. Be to, ši arbata žavi netikėtu aromatu ir skoniu, kuris pirmą kartą ją ragaujantį dažnai nustebina.
Skiriami du puero arbatos porūšiai: žaliasis ir juodasis. Žaliojo puero arbata yra nefermentuota, nebrandinta primena žaliąją arbatą. Juodojo puero arbata yra fermentuojama, o jos spalva ir skonis labiau primena juodąją arbatą. Abiejų puero porūšių kilmė – Junanio provincija Kinijos pietuose. Pagal pastaruoju metu nusistovėjusias taisykles pueru turėtų būti vadinama tik Junanio provincijoje pagaminta arbata, o kitur pagaminta vadinama tamsiąja.
Puero arbata ypatinga tuo, kad ji yra brandinama (tiek žaliasis, tiek juodasis pueras). Galite brandinti ją patys arba įsigyti jau subrandintą. Laikui bėgant arbatos skonis tampa kompleksiškesnis, gilesnis, todėl gerus brandintus puerus itin vertina arbatos gurmanai.
Apdorojimas
Gaminant žaliojo puero arbatą, surinkti lapeliai yra vytinami, vyksta minimali lapelių oksidacija, jie kaitinami, vyniojami ir tada džiovinami. Tuomet arbata perrenkama, gali būti palikta palaida arba presuojama. Jaunas žalias pueras stipriai tonizuoja ir yra ganėtinai stipraus skonio. Brandinant keletą metų, skonis švelnėja, saldėja, gilėja. Daugiau nei 15 metų brandinto puero spalva primins juodojo puero, o skonis bus panašus irgi į juodąją, bet kompleksiškesnis.
Juodoji puero arbata gaminama nuo XX a. 7 dešimtmečio. Šis būdas atrastas norint pagaminti „seną“ puerą pagreitintu būdu. Tai maksimaliai fermentuota arbata, kuri gali būti biri arba presuota. Juodas pueras po džiovinimo etapo yra fermentuojamas apie pusantro - du mėnesius drėgnose patalpose. Šiam procesui reikia daug kruopštumo, o galutinis rezultatas priklauso nuo to, kaip švariai ir tvarkingai vyksta fermentacijos procesas.
Poveikis
Puero arbata garsėja kaip detoksikuojanti ir gerinanti virškinimą – todėl puikiai tinka gerti pavalgius. Tikima, kad ji padeda numesti svorio, mažina cholesterolio kiekį ir gerina kraujotaką. Padeda išsklaidyti alkoholio poveikį, todėl kartais vartojama esant pagirioms. Pojūtis: suteikia stabilumo, įžeminimo jausmą, padeda įveikti nuovargį.
Aromatų ir skonių paletė
Puero arbatos aromatas ir skonis yra specifiniai. Skoninės natos apibūdinamos kaip drėgnos žemės, samanų, grybų, medienos, odos, mineralų. Arbatos gėrimo spalva – tamsiai ruda, beveik juoda. Arbatos kūnas – tirštas.
Ruošimo gidas
Rekomenduojama naudoti 2 g arbatos vienam puodeliui. Patarimas: pirmiausiai užpilkite arbatlapius ką tik užvirintu vandeniu ir iš karto išpilkite vandenį. Taip nuplausite arbatą ir kartu „pažadinsite“ lapelius. Tuomet įpilkite ką tik užvirusio vandens ir plikykite 3-5 minutes. Geras puero arbatas galima plikyti keletą kartų.
Arbatos mišiniai
Šiandien rūšinės arbatos yra vertinamos visų pasaulio arbatos gurmanų. Tačiau arbatos mišiniai nepraranda populiarumo ir netgi išgyvena tam tikrą renesansą. Arbatos kompanijose dirbantys meistrai nuolat eksperimentuoja kurdami unikalius arbatos mišinius, kurie vėliau tampa jų vizitine kortele. O ir patys žmonės namuose bando kurti savo mišinius, eksperimentuodami su įvairiais ingredientais.
Arbatos mišinių tradicija siekia jau ne vieną šimtmetį. Kai dar nebuvo taip ištobulinti arbatos apdorojimo metodai, leidžiantys mėgautis natūraliu šio gėrimo skoniu, pati arbata buvo ganėtinai kartoka. Todėl Kinijoje jau prieš 400 metų buvo įprasta į arbatlapius įmaišyti jazminų ar kitų gėlių, kad arbata įgytų geresnį skonį bei aromatą.
Šiandien arbatos mišiniais vadinamos iš kelių skirtingų rūšių sumaišytos arbatos, taip pat arbatos, pagardintos įvairiais priedais – vaisiais, gėlėmis, prieskoniais, eteriniais aliejais. Šie priedai gali būti įmaišyti į arbatlapius arba naudojama jų kvapioji medžiaga.
Kai kurie arbatos mišiniai tapo tokie populiarūs, kad jau vadinami klasikiniais, o pavadinimai tapo bendriniais ir praktiškai nusakantys arbatos rūšį. Paminėsime kelis populiariausius:
English Breakfast
Vienas populiariausių visų laikų mišinių – juodųjų arbatų mišinys, skirtas pusryčių metui. Šiame intensyvaus skonio mišinyje įvairiomis proporcijomis sumaišytos juodosios Kenijos, Ceilono ir Asamo arbatos. Prabangesnėse šio mišinio variacijose naudojama švelnesnė ir brangesnė kiniška juodoji Keemun arbata. Paruošta gėrimui arbata yra tvirto kūno, stipri, pasižymi kartesnėmis natomis, dažnos salyklinės natos. Puikiai tinka gerti su pienu.
Earl Grey
Dar vienas klasikinis arbatos mišinys, kurio pavadinimą yra girdėjęs bene kiekvienas arbatos mėgėjas. Tai gaivus citrusinis mišinys, kuriame dera 1-3 juodosios arbatos rūšys, o ypatingą aromatą suteikia bergamotės aliejus ar/ir bergamotės žievelė. Šis mišinys dažnai taip pat gardinamas pienu. Earl Grey arbata tapo tokia populiari, kad šiandien galime surasti daugybę jos variacijų – imant kaip pagrindą ne juodąją, o žaliąją arbatą, gardinant juodąją arbatą ne tik bergamote, bet įvairiais gėlių žiedais ir t. t.
Genmaicha
Tai turbūt populiariausias žalios arbatos mišinys pasaulyje, atkeliavęs iš tolimosios Japonijos ir paplitęs po visą pasaulį. Japonijoje Genmaicha arbata yra žinoma kaip „liaudies arbata“. Šiame mišinyje dera japoniška žalioji Sencha arbata ir kepinti ryžiai. Iš pradžių ryžiai buvo įmaišomi į arbatlapius, kad atpigintų mišinį, nes žalioji arbata buvo brangi. Šiandien šį mišinį mėgsta dėl skonio. Kartais į jį dar prideda ir spragintų ryžių, todėl galima išgirsti šią arbatą vadinant “popkorno” arbata.
Žolelių ir vaisinės arbatos
Įvairūs karšti žolelių ir vaisiniai gėrimai dažnai taip pat vadinami arbatomis. Tačiau kalbant griežtais terminais, arbata gali būti vadinami tik gėrimai, pagaminti iš arbatmedžio lapelių. Taigi žolelių ir vaisinės arbatos, kurios yra gaminamos iš šviežių arba džiovintų vaisių, gėlių, žolelių, sėklų, netgi šaknų, iš tiesų yra tiesiog karšti gėrimai ir nepriklauso arbatų šeimai.
Visgi, kokį pavadinimą jie beturėtų – arbatos ar karšti gėrimai – įvairūs žolelių ir vaisių mišiniai yra itin populiarūs. Visų pirma, didžioji dauguma šių gėrimų neturi kofeino, todėl juos gali drąsiai gerti ir kofeinui itin jautrūs žmonės bei vaikai. Antra, dauguma jų turi itin naudingų sveikatai savybių – pvz., ramunėlių arbata ramina, pipirmėčių – gaivina ir gerina virškinimą, imbiero arbata puikiai tinka peršalus, aviečių lapų rekomenduojama esant kosuliui ir t. t. Trečia, šios arbatos itin skanios.
Ypač norėtųsi išskirti pastaruoju metu itin populiarią rooibos (raudonojo raibsteglio) arbatą. Ji gaminama iš Pietų Afrikoje auginamo raudonojo krūmo lapelių. Pagamintas gėrimas turi natūralaus medaus saldumo, juntamos džiovintų vyšnių, dažnai vanilės natos. Gėrimo spalva – ryškiai raudona, todėl kartais šią arbatą vadina raudonąja. Arbatos kūnas – sodrus, tirštas. Kaip ir visos žolelių bei vaisinės arbatos, ši neturi kofeino. Todėl šią arbatą itin mėgsta kaip alternatyvą stipriai juodajai arbatai.
Biri arbata, arbatos maišeliai ar arbatos pakeliai?
Taigi aptarėme visas arbatos rūšis, o dabar seka klausimas, kokia forma geriausia ir patogiausia pirkti arbatą? Toks klausimas neegzistavo iki XX a. pradžios, nes visa parduodama arbata buvo biri. Tačiau 1908 m. amerikietis arbatos prekybininkas Thomas Sullivan atsitiktinai išrado arbatos maišelius. Savo klientams siųsdamas arbatos pavyzdžius, juos supakuodavo į šilkinius maišelius, tikėdamasis, kad klientai išims arbatlapius iš maišelio. Tačiau šie nusprendė arbatą plikyti maišeliuose! Jiems taip patiko, kad ėmė prašyti būtent taip supakuotos arbatos. Dėl savo patogumo toks būdas tapo itin populiarus ir pranoko birią arbatą. Visgi kuris būdas yra geriausias arbatlapiams ir skoniui atskleisti?
Biri arbata
Geriausia skonio patirtis. Aukščiausios kokybės arbatos parduodamos birios. Nesmulkintuose arbatlapiuose slypi daugybė aromatinių aliejų, todėl jie išsaugo savo skonines ir aromatines savybes. Užplikius nesmulkintus arbatlapius, jie atiduoda savo savybes vandeniui lėtai. To pasekoje turime subtilesnį, daugiasluoksnį gėrimą. Be to, arbatlapių plotas yra didesnis nei smulkintos arbatos, todėl tinkamai laikoma ji išlieka šviežesnė ilgiau.
Ekologiškumas. Jokio plastiko, popieriaus ar kitų medžiagų, tik natūraliai suyrantys arbatlapiai.
Geresnė kaina. Mitas, kad biri arbata yra brangesnė – iš tiesų yra atvirkščiai. Puodeliui gėrimo užtenka kelių gramų arbatos. Be to, geros kokybės arbatos plikomos po keletą kartų.
Patogumas. Ir dar vienas mitas yra tai, kad ruošti birią arbatą yra sudėtinga. Jeigu turite arbatlapiams tinkamą arbatinuką arba specialų plikymui skirtą puodelį, gaminti arbatą yra tiek pat paprasta, kiek ir su arbatos maišeliais ar pakeliais.
Patarimas: rinkdamiesi sietelius arbatos plikymui, atkreipkite dėmesį, kad šie būtų pakankamai erdvūs „svetingai priimti arbatos lapelius“: pastarieji turi būti „nesuvaržyti“ ir turėti pakankamai laisvės skleistis – būtent tada arbatlapiai padovanos jums savo geriausias savybes.
Arbatos maišeliai
Puiki skonio patirtis. Arbatos maišeliai – tai tarpinis variantas tarp birios arbatos ir arbatos pakelių. Į maišelius pakuojami nesmulkinti arba mažai smulkinti arbatlapiai, jiems palikta pakankamai vietos skleistis. Taip užtikrinamas puikus pagamintos arbatos skonis ir kokybė.
Ekologiškumo link. Daugelis gamintojų stengiasi ieškoti ekologiškų sprendimų ir gamina maišelius, kurie būtų 100 % kompostuojami ir kuo mažiau kenktų aplinkai.
Maksimalus patogumas. Šiuo atveju nereikia ieškoti jokių papildomų arbatinukų – pakanka įdėti arbatos maišelį į savo mėgiamą puodelį.
Arbatos pakeliai
Gera skonio patirtis. Arbatos literatūroje visur sutiksime sakant, kad į pakelius geros arbatos niekas nepakuoja – čia rasime tik jos dulkes. Dažnai tai yra tiesa. Visgi beveik visi šio gėrimo gamintojai savo asortimente turi arbatos pakelius, o save gerbiantys kokybiškos arbatos gamintojai niekada negadins savo vardo ir net į pakelius prastos arbatos nedės. Todėl siūlome tiesiog atsakingai rinktis gamintoją.
Ekologiškumo link. Kaip ir su maišeliais, taip ir šiuo atveju arbatos gamintojai nuolat ieško ekologiškų sprendimų bei siūlo įvairius sprendimus. Todėl tiesiog reikia atkreipti dėmesį į gamintojo pateikiamą informaciją.
Maksimalus patogumas. Šiuo atveju, kaip ir su maišeliais, nereikia ieškoti jokių papildomų arbatinukų – pakanka įdėti arbatos pakelį į savo mėgiamą puodelį.
Patarimai: kaip paruošti skanią arbatą?
Dabar jau esame susipažinę ne tik su arbatos rūšimis, bet ir su jos pateikimo būdais – beliko tinkamai ją paruošti. Nors skaniai arbatai tereikia geros kokybės arbatlapių ir karšto vandens, visgi yra keletas niuansų, į kuriuos itin svarbu atsižvelgti ir kurie gali pakylėti jūsų arbatos ritualą į aukštesnį lygmenį.
Kokybiškas vanduo arbatai
Kaip dažnai arbatai naudojame jau kartą ar net kelis kartus virintą vandenį? Nustebsite, kad tai viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl pagaminta arbata nėra skani ir pilnai neatskleidžia savo skoninių savybių – skonis lieka „plokščias“. Toks vanduo jau yra netekęs viso savo „gyvybingumo“, o iš tiesų – tiesiog deguonies.
Dar vienas svarbus momentas – vandens kietumas. Jeigu naudojamas labai kietas vanduo, arbatoje gali jaustis metalo prieskonis, be to, toks vanduo taip pat „neištrauks“ arbatos skoninių savybių. Kita vertus, jeigu vanduo yra pernelyg minkštas, arbata per greitai atiduos savo skonius ir gali būti karti bei aštri. Geriausia būtų naudoti tyrą vandenį, kurio ph=7.
Patarimas: naudokite tik šviežią filtruotą vandenį (idealiu atveju – šaltinio) ir būsite nustebinti arbatos tyru, gyvu ir ryškiu skoniu.
Arbatos rūšiai pritaikyta vandens temperatūra
Dažniausiai arbatą plikome ką tik užvirusiu vandeniu net nesusimąstydami! Tai tinka stiprioms juodoms arbatoms, puero arbatai, stipriai oksiduotiems ulongams bei žolelių ir vaisinėms arbatoms. Subtilesnės arbatos – silpnai oksiduoti ulongai, žalios ir baltos arbatos – užpiltos verdančiu vandeniu yra tiesiog sugadinamos. Šios turi būti plikomos (priklausomai nuo rūšies) apie 70-90°C temperatūros vandeniu. Tik tuomet jos bus natūraliai saldžios ir padovanos jums subtiliausias natas.
Patarimas: visuomet laikykitės ant arbatos pakuotės nurodytų vandens temperatūros nurodymų. Tai raktas, leidžiantis atskleisti geriausias arbatos savybes. Rekomenduojame naudoti virdulį su galimybe nustatyti temperatūrą. Jeigu tokio neturite – po vandens užvirimo atidarykite virdulio dangtelį ir palikite 3-5 minutėms. Tik tuomet plikykite arbatžoles.
Tinkama arbatos ir vandens proporcija
Arbatos gamintojai ne šiaip sau nurodo rekomenduojamą arbatos kiekį tam tikram vandens kiekiui. Jeigu arbatlapių bus per mažai – skonis bus pernelyg silpnas, jeigu per daug – pernelyg aštrus ir kartus. Dažniausiai pasitaikantis standartas: 2 gramai arba vienas arbatinis šaukštelis arbatlapių vienam puodeliui (200 ml). Baltajai ir vaisinei ar žolelių arbatai rekomenduojama naudoti 4 g arba 2 arbatinius šaukštelius.
Patarimas: atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomenduojamą proporciją – pradėkite būtent nuo jos, o po to eksperimentuokite pagal savo skonį.
Tinkamas plikymo laikas
Jeigu mėgstate stiprią arbatą, plikote arbatos maišelius, pakelius ar atbatlapius ilgiau. Tačiau plikyti arbatą ilgiau nei tai rekomenduoja daryti gamintojas, nepatartina: kai ekstrakcija pernelyg ilga – arbata tampa karti, o subtilesnės savybės yra užmaskuojamos. Kita vertus, jeigu plikote nepakankamai ilgai, tenka mėgautis karštu beskoniu gėrimu. Skoniui reikia laiko atsiskleisti, ypač tuomet, kai kalbame apie birią arbatlapių arbatą.
Patarimas: atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomenduojamą plikymo laiką. Bendra taisyklė: stipresnio skonio arbatas rekomenduojama plikyti tarp 3-6 minučių, o subtilesnio skonio arbatas (pvz., juodas Dardžilingo, baltas, žalias) – 2-3 minutes.
Arbatos mados tendencijos
Paskutinėje mūsų straipsnio dalyje aptarsime arbatos mados tendencijas. Tad kokios mados vyrauja arbatos pasaulyje? Kas naujo šiuo metu arbatos scenoje? Galų gale – ar viską jau esate išbandę?
Žaliosios matcha arbatos kultas
Šiandien žalioji matcha arbata yra paskutinis mados klyksmas arbatos scenoje. Japoniškos arbatos ceremonijos metu naudojami žaliosios arbatos milteliai gaminami iš pirmojo pavasario derliaus ankstyvųjų lapelių. Prieš juos nuskinant arbatmedžiai laikomi šešėlyje – taip arbatos lapeliai įgyja ryškiai žalią spalvą, o pati arbata lieka saldesnė. Nuskinti lapeliai yra džiovinami, rūšiuojami ir sumalami į miltelius. Po to šiuos miltelius užpilame karštu vandeniu ir išplakame su specialia šluotele.
Pats gėrimas yra egzotiškos ryškiai žalios spalvos, kreminės tekstūros, turi ryškų augalinį aromatą ir saldų pikantišką skonį. Matcha arbatos miltelius dažnai įmaišo į glotnučius pusryčiams arba geria su pieno puta – toks gėrimas vadinamas matcha latte ir pastaruoju metu labai populiarus. Matcha arbatą taip pat naudojama gardinant įvairius desertus ir patiekalus.
Matcha arbatoje labai daug naudingų sveikatai savybių – juk suvartojame trintus arbatlapius, o ne tik nuo jų liekantį skystį. Pagal paskutinius mokslinius tyrimus, ji gerina nuotaiką, stiprina protinę veiklą, atmintį ir padeda išlikti budriam. Taip pat padeda įveikti stresą ir nuovargį.
Putojanti kombučia
Kombučia (angl. kombucha) – tai natūraliai putojanti fermentuota arbata, turinti saldžiarūgštį gaivų skonį bei gerinanti žarnyno veiklą (dėl natūralių probiotinių savybių). Šiandien jos galima įsigyti jau pagamintos ir supilstytos į butelius, užsisakyti bare ar kavinėje kaip gaivųjį gėrimą arba pasigaminti namie pačiam.
Kaip gaminama kombučia? Šiam fermentuotam arbatos gėrimui pagaminti reikia arbatlapių, vandens, cukraus ir arbatos grybo, vadinamo kombučios grybu. Dažniausiai naudojama žalioji arba juodoji arbata. Proceso metu kombučios grybas arbatą paverčia fermentuotu putojančiu gėrimu: fermentacijos metu gaminasi alkoholis (mažiau nei 1 procentas), organinės rūgštys, CO2, ir dauginasi gerosios bakterijos (probiotikai). Fermentacijos procesas vyksta apie savaitę, o pagamintą arbatą galima laikyti šaldytuve ir vartoti apie kelis mėnesius.
Kombučia vartojama viena kaip tonizuojantis gėrimas arba naudojama kaip kokteilių ingredientas.
Šaltos arbatos renesansas
Ar žinojote, kad mėgstamiausias būdas gerti arbatą JAV yra ją atšaldyti ledukais ir gerti šaltą? Tokiu būdu JAV yra geriama net 80 % visos arbatos. Nors šalta arbata jau kelerius metus karaliauja mėgstamų gėrimų topuose visame pasaulyje, daugelis arbatos gamintojų tik dabar pradėjo siūlyti specialius mišinius, sukurtus šaltos arbatos ruošimui namuose.
Šalto plikymo arbata
Dar vienas būdas gerti šaltą arbatą – ją ruošti šaltojo plikymo būdu. Tokiu būdu paruošta arbata yra lengvesnio kūno ir saldesnė. Taip ypač tinka ruošti baltąją ir žaliąją arbatą bei pirmojo skynimo juodąsias Dardžilingo arbatas. Nors esti specialūs plikymo prietaisai, tinkantys šio gėrimo ruošimui, galite tai padaryti ir paprastai namuose: užpilkite šaltu vandeniu arbatlapius ir palaikykite šaldytuve 2-3 h. Tuomet per sietelį išpilstykite į puodelius ir pateikite su ledukais.
Kokteiliai su arbata
Kokteilių gamintojai atranda arbatą kaip puikų ingredientą kokteiliams: tiek nealkoholiniams, tiek ir alkoholiniams. Tiesa, tai nėra visiškai naujas dalykas, tiesiog iš naujo atrandamas: dar 19 a. pradžioje JAV itin populiarus kokteilis buvo atšaldytos žaliosios arbatos ir šampano derinys. Šiandien barų meniu galima sutikti tokius kokteilius kaip Teamartini, į kurio sudėtį įeina martinis, džinas, cukraus sirupas ir šalta Earl Grey arbata.
Arbata – gurmaniškų patiekalų ingredientas
Geriausi virtuvės šefai arbatą naudoja kaip ingredientą savo kuriamiems patiekalams. Pvz., žalioji arbata puikiai tinka įvairiems salotų užpilams ir padažams, dūminė juodoji arbata Lapsang Souchong naudojama mėsos marinatams. Žaliosios matcha arbatos milteliais skaninami pyragėliai, sausainiai, pyragai. Iš įvairiausių arbatų yra gaminami egzotiški džemai, puikiai tinkantys pusryčiams.
Pabaigai
Tikimės, kad neapsvaigote nuo arbatų rūšių gausybės, o mūsų straipsnis jus įkvėpė nerti į jos pasaulį bei paragauti iki šiol dar neragautų arbatų. Pabaigti norėtume dar viena citata apie šį gėrimą:
Taip ir yra, – atsiduso Skrybėlius, – visada metas arbatai...
Lewis Carroll, „Alisa Stebuklų šalyje“
