Kava ir menas. Tikriausiai pirmoji mintis sukasi apie piešinėlius ant kavos putos – vadinamąjį „Latte art“. Bet aš ne apie tai.
Legendos, bylojančios apie kavamedžio atradimą, datuojamos IX a. Tai vienas seniausių gėrimų, tapęs bene kiekvieno kasdieniu ritualu. Net ir dabar žmonės susitikę eina į kavines, kavos namus pagurkšnoti žvalumo suteikiančio gėrimo bei pasimėgauti draugų kompanija. Kitaip nebuvo ir prieš 500 metų, kai buvo įsteigti pirmieji kavos namai. Tuomet susibūrę žmonės ilsėdavosi, šnekučiuodavosi, mėgaudavosi profesionalių artistų pasirodymais.
Kavą su menu susieti gan lengva. Nes kava YRA menas. Galbūt anuomet nebuvo tokios didžiulės kavos gėrimų įvairovės ar prietaisų, galinčių nuostabiai sujungti kavos pupeles ir karštą vandenį, tačiau kaip dabar, taip ir tada – kava vienija. Ji jungia žmones pašnekesyje, rytiniame skubėjime, laisvumo akimirkos ieškojime…
Šį kavos sukuriamą ryšį pastebėjo ir pagal atstovaujamas meno sroves drobėse pavaizdavo garsūs įvairių šalių tapytojai. Skirtingi laikai, skirtingos istorinės aplinkybės, skirtingi su kava sietini elementai, bet visi savo darbuose kavai skyrė garbingą vietą.
„Prie kavos stalelio“, Edvard Munch (1883)
(angl. „At the coffee table“)
Bene labiausiai atpažįstamas šio tapytojo darbas yra „Riksmas“ (ang. „The Scream“). Tačiau jame kavos pėdsakų nerasime. Žilą vyriškį, sėdintį prie kavos stalelio vaizduojantis paveikslas yra vienas pirmųjų garsaus iš Norvegijos kilusio tapytojo darbų. Nors Edvard Munch priskiriamas simbolistų judėjimui, šis paveikslas yra impresionistinis. Pagrindinis impresionizmo principas – atspindėti akimirką, įspūdį, sustabdyti judesį.
Vėlyvame XIX amžiuje aliejiniais dažais tapytas paveikslas šiuo metu yra saugomas Munch muziejuje Osle, Norvegijoje.
„Kavinukas“, Pierre-Auguste Renoir
(angl. „Coffee pot“)
Technika, amžiumi, stiliumi „Kavinukas“ išties labai panašus į „Prie kavos stalelio“: abu tapyti aliejiniais dažais, yra impresionistinio stiliaus darbai. „Kavinukas“ nėra datuojamas, tačiau impresionizmo gyvavimo laikotarpis yra apibrėžiamas nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios, o garsiojo prancūzų tapytojo gyvenimo metai į šį laikotarpį patenka. Kavinukas paveiksle įmantrių linijų, vyrauja ruda spalva su kuria dažnai ir siejame kavą.
Šiuo metu tapybos darbas priklauso privačiai kolekcijai.
„Vyras kavinėje“, Juan Gris (1916)
(angl. „Man in a Cafe“)
Pirmiausia į akį krenta neįprastos linijos, vėliau ryškėja žmogaus kontūrai..
Ispanas kubistas Juan Gris priklausė „Salon de la Section d’Or“ tapytojų grupei, kurie vadovavosi idealiais matematiniais skaičiavimais, kitaip vadinamais auksiniu pjūviu. Gan sudėtingas linijų bei geometrinių figūrų sąskambis vaizduoja besiilsintį vyriškį su fraku ir cilindru, vienoje rankoje laikantį taurę absento, kitą padėjęs ant kėdės.
1916 metais tapytas paveikslas saugomas Filadelfijos meno muziejuje, JAV.
„Kavą geriančios moterys“, Ernst Ludwig Kirchner (1907)
(angl. „Coffee drinking Women“)
Ernst Ludwig Kirchner buvo vienas tų, kuris padėjo pamatą vystytis naujai meno srovei – ekspresionizmui. XX a. 3 dešimtmetyje vyravusios avangardinės meno srovės šalininkas nutapė galybę paveikslų, pasižyminčių grotesku, atviru pasaulėjautos, idėjos, vizijų reiškimu, realybės deformavimu. Trys moterys prie stalo besimėgaujančios kava nutapytos 1907 metais, anksčiau negu prasidėjo ekspresionizmo laikotarpis. Laužytos natūralios formos, gan agresyvokai derinamos spalvos pažymi apie prasidėjusį naujo tapybos stiliaus brendimą.
Šis paveikslas yra saugomas Vestfalijos kultūros ir meno muziejuje, Miunsteryje, Vokietijoje.
„Kavos namai Kaire“, Konstatin Makovsky (1872)
(angl. „Coffee House in Cairo“)
Ryškus romantizmo epochos paveikslas vaizduoja kavos namus Kaire. Susirinkę vyrai šnekučiuojasi, klausosi muzikos, erdvė apšviesta pro langus besismelkiančios saulės spindulių. Žymus rusų tapytojas puikiai atvaizduoja romantizmo ideologiją – paveiksle vyrauja ramuma, harmonija, išsilaisvinimas iš griežtų, antikinių formų. Gali atrodyti keista, kad rusų tautybės tapytojas savo darbe vaizduoja rytietišką kultūrą. Kelionės į Egiptą ir Serbiją išties pakeitė Makovsky požiūrį – iki tol vaizduotas socialines ir psichologines problemas pakeitė artistiškas spalvų ir formų žaismas.
Tapybos kūrinys saugomas Meno muziejuje, Serphukov mieste, Rusijoje.
„Moteris malanti kavą“, Vincent van Gogh (1881)
(angl. „Woman grinding coffee“)
Nors van Gogh garsėja savo stulbinamais peizažais, nesvetimas jam buvo ir portretų tapymas. Portretuose ryškiai atsispindi garsiojo nyderlandų tapytojo ideologija – jis siekė pavaizduoti savo jausmus ir ryšį su tapomu objektu. Nuo 1879 metų jis dirbo misionieriumi kalnakasybos regione Belgijoje, kur ėmė piešti vietinių žmonių eskizus. Nors van Gogh atstovavo post-impresionizmo krypčiai, kuri pasižymėjo natūralios šviesos ir spalvų vaizdavimu, „Moteris malanti kavą“ yra realistinis paveikslas. Vaizduojama tikrovė, kasdienis gyvenimas toks, koks yra.
Paveikslas yra saugomas Kröller-Müller muziejuje, Otterlo mieste, Nyderlanduose.
„Kavinės terasa naktį“, Vincent van Gogh (1888)
(angl. „Cafe terrace at night“)
Ryškus paveikslas vaizduoja kavinės terasą Arlyje (Prancūzija) rudens metu. Tai yra pirmasis tapytojo darbas, kuriame matomas žvaigždėtas dangus. Net ir tamsaus vakaro metu, paveiksle vaizduojami žmonės, leidžiantys laiką kavinėje, nesibaiminantys rudenėjančių orų. Paveikslas yra post-impresionizmo stiliaus, tapytas aliejiniais dažais.
Kaip ir „Moteris malanti kavą“, šis paveikslas yra saugomas Kröller-Müller muziejuje, Otterlo mieste, Nyderlanduose.
„Vyras ir moteris kavinėje“, Pablo Picasso (1903)
(angl. „Man and woman in cafe“)
Pažvelgus į šį paveikslą ir šaltis gali pereiti per kūną. Jis tamsus, vyrauja šalta mėlyna spalva, moteris susigūžusi.. 1901-1904 metais Picasso tapė daugiausia monochromatinius paveikslus, t.y. juose vyravo viena spalva, dažniausiai mėlyna ar mėlynai žalia, kartkartėmis naudodavo šiltesnes spalvas paveikslams pagyvinti.
Įdomus faktas apie šį ispanų tapytoją – vyras gimė Pablo Diego José Francisco de Paula Juan Nepomuceno María de los Remedios Cipriano de la Santísima Trinidad Ruiz y Picasso vardu.
Šiuos du žmonės vaizduojantis meno kūrinys yra saugomas nacionaliniame Oslo muziejuje.
„Kavinė Ruajane’“, Pablo Picasso (1940)
(angl. „Cafe Royan“)
Pastarasis paveikslas, atrodo, skiriasi nuo buvusiojo kaip diena ir naktis. Tai – kubistinis Picasso darbas, tapytas neoklasicizmo laikotarpiu. Neoklasicistai cituoja, imituoja, perkuria nusistovėjusius stilistikos modelius, uždarydamas kūrybą į žinomų formų amžiną ratą. Akys mėgaujasi šiltomis, ryškiomis spalvomis, naudotomis pavaizduoti kavinę Ruajane (Prancūzija).
