Tavo puodelyje užgimusi žvaigždė: įstabi kavos kelionė

Kavos kelionė

Su kiekvienu išgertu kavos puodeliu jūs patiriate ne tik akimirkos malonumą – mėgaujatės savo mylima, kokybiška kava, bet ir paragaujate istorijų, kurias patyrė prie jūsų kavos gimimo prisidėjusių žmonių rankos. O tų rankų tikriausiai buvo tūkstančiai. Deja, kavos pupelės yra bebalsės. Jų kalba – išskirtinis skonis ir aromatas, įkvepiantis ne vieną tiesiog gerai pradėti dieną ar pačiam sukurti visą pasaulį įtraukiančias istorijas.

Toks istorijų kūrėjas yra prisiekęs kavos mylėtojas ir režisierius Deividas Linčas. Savo interviu ne kartą yra pasakojęs, kad kava jį įkvepia kurti:

„Kava yra meno pasaulio dalis. Nežinau, kaip šis procesas vyksta, bet kava priverčia tave gerai jaustis, o tai labai svarbu kuriant.“ 

Taigi, įsivaizduokite, kad vieną dieną atėję į susitikimą ant stalo jau randate padėtą kavos puodelį. Fone skamba D. Linčo tamsaus, hipnotizuojančio filmo „Tvin Pyksas“ garso takelis. O jūsų galvoje sukasi vienintelis klausimas: kokia šios kavos kilmė?  

Rūšinės kavos istorijos

Rūšinės kavos pupelės Brazil Santa Luzia

Dar prieš kelis dešimtmečius toks klausimas būtų nesuprastas. Istoriškai, ypač laikantis itališkos espresso kavos tradicijos, skrudintojai sumaišydavo skirtingų šalių ir rūšių pupeles. Tiksli mišinį sudarančių pupelių kilmė likdavo kavos gamintojų paslaptimi. Tačiau augantis dėmesys kavos pupelių kokybei ir rūšinei kavai privertė susirūpinti pupelių atsekamumu ir kilme. 

Taip ilgainiui kava tapo daugiau nei vien tamsiu, karčiu gėrimu. Už kavos puodelio atsirado ir tam tikras kontekstas – kavos skonis ir vertė buvo susieti su kavos pupelių istorija. Įvykus šiam reikšmingam lūžiui, įsitvirtino terminas „rūšinė kava“ (single origin). Toks užrašas ant kavos pakuotės reiškia kokybę ir žadina kavą geriančiojo smalsumą patyrinėti kavos skonio galimybes, nes, jei jau yra užrašas „single origin“, pirkėjas gali sužinoti savo įsigytos kavos kilmę – konkretų ūkį, kurioje kava gimė, kokiomis sąlygomis ji augo, kavamedžio rūšį. 

Tiesa, bet kurios kavos pupelės, užaugusios vienoje šalyje, techniškai taip pat galėtų būti vadinamos „vienos kilmės“, net jei būtų sumaišytos skirtingų tos šalies kavos augintojų pupelės. Visgi nusistovėjusi tradicija, kad „single origin“ žymi konkretų kavos ūkį, ne šalį. Jei skrudintojas sumaišytų skirtingų, pavyzdžiui, Brazilijos ūkių pupeles, jų jau nebūtų galima vadinti „single origin“.

Nuo uogos iki pupelės

Jei reiktų kavos kilmės istoriją perkelti į kino ekranus, veiksmas prasidėtų nuo kavamedžio sėklos pasodinimo kažkur ties Žemės pusiauju, kur šilta ir drėgna, vidutinė oro temperatūra siekia 20 laipsnių, o dirva yra turtinga organinėmis medžiagomis. Tikriausiai tai vyktų prasidėjus lietingajam sezonui, kad sėkla gautų pakankamai drėgmės.

Kavamedžio žiedai

Toliau veiksmas vystytųsi augalui augant, susiduriant su gamtos iššūkiais, pavyzdžiui, liūtimis, sausra, kenkėjais, šalnomis. Po to žvilgsnis slystų per baltais žiedais pasidabinusią plantaciją ir užfiksuotų momentą, kai žiedai pamažu virsta kavos uogomis. Beje, ar žinojote, kad kava gali žydėti net du kartus? Pirmą kartą žydi augalas, o antrą – vandeniu užpiltos kavos pupelės!  Žydėjimu kavos puodelyje apibūdinamas procesas, kuomet karštam vandeniui susidūrus su malta kava greitai išsiskiria anglies dioksidas (CO2). Vizualiai toks žydėjimas atrodo kaip putojantis, plutą primenantis sluoksnis. Beje, kavos ekspertai degustuodami kavą net varžosi, kuris pirmas „pralauš“ šią plutą, nes tikima, kad vos tai padarius prasiveržia pats geriausias kavos aromatas.

Kavos uogos

Tuo metu kavos ūkyje uogos augtų, bręstų, žalia spalva virstų gelsva, galiausiai – raudona. Sakoma, kad kuo uoga raudonesnė, tuo daugiau cukraus ji yra sukaupusi. Tai turi įtakos ir pupelės skoniui. Tik iki virsmo pupele uoga dar turės nukeliauti ilgoką kelią. Sunokusios uogos būtų kruopščiai nurenkamos rankomis. Kadangi kavos uogos sunoksta ne visos vienu metu, sąžiningas rankų darbas užtikrina, kad būtų nurinktos tik visiškai prinokusios uogos. Tačiau rankų darbas yra brangesnis ir sudėtingesnis, jis praktikuojamas tik aukštos kokybės kavai arba tada, kai kavos ūkininkai neturi kitų priemonių. Naudoti mechanines priemones yra paprasčiau, deja, tokiu būdu nuskinamos ne tik pilnai sunokusios uogos, bet visas derlius. Vadinasi, siekiant kokybės, po to viską reikia atidžiai perrinkti. 

Kavos rinkimas

Surinkus uogas, ateina metas pamažu atsisveikinti su uogos minkštimu ir išlaisvinti kauliuką – būsimą kavos pupelę. Kavos uogos gali būti apdorojamos įvairiais būdais, nors pagrindiniai yra du. Pirmiausia – natūralusis, kai uogos džiūna saulėje, jas nuolat vartant. Antras –  drėgnasis, kai plaunant uogas atrenkamos sunokusios bei pašalinamas uogos minkštimas. Apdorojimo etapas yra svarbus, nes nuo jo pasirinkimo jau pradeda priklausyti ir būsimos kavos skonis. 

Ilga kelionė jūra 

Kavos maišai

Atrinktos ir supakuotos pupelės iš kavą auginančių šalių turi ištverti ir savaites ar net mėnesius trunkančią kelionę. Dažniausiai – jūra, nes tai yra 4-6 kartus pigesnis būdas nei pupeles skraidinti lėktuvu. Viename jūriniame konteineryje gali tilpti iki 300 maišų su kavos pupelėmis, kurių kiekvieno svoris yra apie 60-70 kg.

Rūšinės kavos skrudintojams transporto pasirinkimas yra gyvybiškai svarbus verslo sprendimas, nes žalios pupelės privalo atvykti kokybiškos, ir dar turi likti pakankamai laiko joms paskrudinti bei supakuoti. Dar daugiau iššūkių kyla, jei į kelionę turi leistis jau skrudintos kavos pupelės, nes jos turi išlikti šviežios iki tol, kol jas įsigys vartotojas.

Kaip ir daugumą maisto produktų, kavos pupeles veikia išorės veiksniai. Kitaip tariant, kokybę gali paveikti šviesos, drėgmės, deguonies ar šilumos pokyčiai. Tad labai svarbu užtikrinti, kad pupelių kelionės metu žaliava būtų apsaugota nuo žalingų išorės veiksnių. Juk jei kava neištvers kelionės iš kavos ūkio iki skrudintojo ar iš skrudintojo iki galutinio vartotojo, visas metų metus trukęs darbas nueis veltui.

Apdorojant kavos pupeles jų kilmės šalyse, pupelės yra ilgai džiovinamos. Tad ir transportuojant labai svarbu, kad drėgmės kiekis pupelėje išliktų 11-14 proc. Kitaip tariant, negalima leisti pupelėms iš aplinkos sugerti daugiau drėgmės (jos natūraliai yra linkusios tai daryti). Tam, teigiama, būtina užtikrinti ne didesnį nei 60 proc. drėgmės lygį aplinkoje. Kitu atveju susidaro palankios sąlygos pelėsiui ir kenkėjams veistis. 

Ryškūs temperatūrų pokyčiai transportuojant taip pat kelia grėsmę, nes dėl jų maišuose su kavos pupelėmis gali susikaupti kondensatas. Dėl to padidėja drėgmės lygis, o pupelės praranda skonį ir aromatą. Tiesa, net ir užtikrinus pakankamai žemą drėgmės lygį, bet susidūrus su aukštesne temperatūra, pupelių kokybė suprastės. Taigi, siekdami užtikrinti aukštą kokybę, skrudintojai turi apgalvoti visas kelionės detales – pavyzdžiui, kokybiški hermetiški maišai yra vienas iš sprendimų.

Nuo blyškios iki patraukliai įdegusios

Skrudintos kavos pupelės

Kavos pupelių kelionės iki puodelio kulminacija – skrudinimo procesas, išlaisvinantis visus skonius, kuriuos sukaupė kavos pupelė augdama savo kilmės šalyje. Galima sakyti, kad šis procesas yra kaip magiškoji alchemija. Juk būtent jis neišvaizdų, džiovintų žirnių skonio kavos uogos kauliuką paverčia itin viliojančio aromato ir geidžiamo skonio kavos pupele!

Taigi būtent kavos skrudintojas yra atsakingas už tai, kokie skoniai skrudinimo metu bus išlaisvinti ir sukurti. Skrudinimo lygiai skirstomi į tris: šviesų, vidutinį ir tamsų. Šviesiai skrudinamos dažniausiai rūšinės pupelės, nes taip išsaugomi natūralūs skoniai, kuriuos jos  sukaupė augdamos, dar kai buvo kavos uogos kauliukais.

Vidutinio skrudinimo metu pupelės išskiria daugiau savo natūralių aliejų, tad skonis pradeda keistis ir stiprėti. Šis skrudinimas vertinamas dėl savo subalansuotumo. Tuo metu tamsiausiai pupelės skrudinamos espresso kavai, kadangi taip ruošiant kavą pupelės su vandeniu kontaktuos trumpai, tad jų skonis turi būti be galo stiprus.

Geriausi rezultatai pasiekiami, kai skrudintojas siekia atverti pupelėje jau esantį skonio balansą ir potencialą. Šį darbą su kavos augintojų pagalba jau padarė gamta, tad svarbu jo nesugadinti, pavyzdžiui, paskrudinant kavos pupeles per tamsiai. 

Malti švelniai, ruošti aistringai 

Malta kava

Galutinė kavos kelio atomazga – kavos pupelių malimas, kavos virimas ir mėgavimasis rezultatu. Visus tris žingsnius būtų gerai daryti vienas po kito, nes tokiu būdu būsite tikri, jog nuėję iki šio taško išlaikysite pupelių kokybę. Paprastai sakant, kavos pupeles reiktų įsigyti ne maltas ir malti namuose, kad išsaugotume šviežią aromatą ir skonį. Kuo ilgiau maltos pupelės kontaktuoja su deguonimi, tuo greičiau jos išsivadėja. Tad idealus variantas – sumalti tokį kiekį pupelių, kokio kavai ruošti reikia tuo metu.

Ar reikia kavą ruošti kažkokiu ypatingu būdu? Net ir kavos ekspertai pasakytų, kad kavai svarbiausia – gera kompanija, nes tai – puikus bendravimo įrankis. Žinoma, kokybiškos kavos pupelės taip pat svarbu, nes įsigiję tokias pupeles turite unikalią galimybę pakeliauti po visą pasaulį tyrinėdami unikalius skonius. „Tai kodėl tada yra tiek būdų kavai ruošti?“ – paklausite jūs. Pasaulyje populiarėjant rūšinei kavai, entuziastai sukuria įvairių kavinukų, kurie padeda atskleisti skirtingus kavos skonius. Kartu su Kavos Draugais surengėme rūšinių kavos pupelių Brazil Santa Luzia degustaciją ir tuo įsitikinome.

Brazil Santa Luzia: Chemex

Brazil Santa Luzia: V60 keraminis filtras

Brazil Santa Luzia: French Press kavinukas

O kur dar visi būdai, kurie atkeliavę iki mūsų dienų  istoriškai ir kultūriškai, pavyzdžiui, turkiška kavavirė ar espresso aparatas. Vieno geriausio būdo tikrai nėra, nes visa paslaptis – patogumas ir skonis. Būdas, kuris jums yra patogiausias ir labiausiai patinkantis, ir bus tas geriausias būdas kavai ruošti. 

Atraskime kavos vertę

Pagal kavos kilmės istoriją galima sukurti iš tiesų gražų filmą – keliauti po pasaulį apjuosusį kavos diržą. Tačiau svarbiausia šiame filme būtų atskleisti kavos vertę ir užmegzti ryšį tarp kavos augintojų ir kavos mėgėjų. Leiskimės į šią kelionę kartu?

Lėtas laikas

Plantacija

Kai nežinote, nuo ko pradėti, japonai patartų pradėti ten, kur esate. Šiuo atveju, kalbant apie kavos kilmę, pirmiausia norisi pradėti net ne nuo geografinės nuorodos. Priežastis paprasta – ar esate Afrikoje, ar Pietų Amerikoje, ar Azijoje – visame kavos pasaulyje veikia tos pačios kavamedžių auginimo ir kavos pupelių paruošimo tolesnei kelionei pas skrudintojus taisyklės.

Pirmiausia, nuo ko reiktų pradėti – tai laiko. Kava nemėgsta skubėti, išskyrus tą dalį, kai pupelės jau yra paskrudintos. Ir tai svarbu ne tik geriant kavą, bet ir ją auginant. Jei savo dėmesį sukoncentruotume į kavos puodelį ir, aiškindamiesi kavos kilmę, pagreitintai kaip kokiame filme prasuktume istoriją į pačią pradžią, nukeliautume 5-10 metų į praeitį! Didelė tikimybė, kad būtent tada prasidėjo šią akimirką jūsų geriamos kavos istorija – susijungus gamtos ir žmogaus pajėgoms.

Išskirtinis kūrinys 

Išskirtinys kūrinys

Kavos kelionė prasideda nuo į žemę pasėtos kavamedžio sėklos, o baigiasi jums į rankas paėmus kavos puodelį. Ar numanote, kodėl ši kelionė užtrunka ne vienerius metus? Paskaičiuokime. Pirmąjį derlių iš sėklos išaugęs kavamedis gali duoti jau po 3-4 metų, tačiau optimalus laikas augalui subręsti yra 7-8 metai. 

Uogų formavimosi ir nokimo procesas trunka dar apie 8-9 mėnesius. Vėliau jas reikia nuskinti ir apdoroti, kitaip tariant, išlaisvinti pupelę iš minkštosios uogos dalies. Išdžiovinti. Atrinkti geriausias pupeles. Šio proceso trukmė – dar iki kelių mėnesių. 

Žalios, neskrudintos pupelės iš kavos augintojų keliauja kavos skrudintojams. Teigiama, kad dažniausias žalių kavos pupelių transportas – jūriniai konteineriai. Skrudintojai įvertina gautą žaliavą, ją paruošia. Degustuoja, ieškodami geriausio rezultato. Tada jūs įsigyjate kavą ir ruošiate ją namuose. Arba – jums ją kavinėje paruošia barista. 

Rūpestingos žmogaus rankos 

Akivaizdu, kad vienas svarbiausių kavos palydovų visos kelionės iki puodelio metu – žmogaus rankos. Jos sėja, prižiūri augantį kavamedį, skina kavos uogas, jas plauna, džiovina, atrenka, apdoroja iki kavos pupelių, skrudina, pakuoja, mala, galiausiai – verda kavą. Tad galutinis kavos puodelis yra tarsi daugybės žmonių meno kūrinys, kurių absoliučios daugumos jūs niekada nesutiksite.

Jei nukeliautume pas kavos augintojus, pamatytume, koks sunkus ir, liūdniausia, menkai apmokamas yra jų darbas. Dėl šios priežasties kavos augintojai dažnai jo atsisako, ieškodami pelningesnių užsiėmimų. Nutrūksta iš kartos į kartą perduodamos šeimų tradicijos...

Visgi būna ir tokių šeimos istorijų, kurios išsitęsia per dešimtmečius, bet vėl atveda prie kavos. Brazilas José Maria de Oliveira vaikystę iki septynerių metų praleido senelio kavos ūkyje Campos Altos regione, kur ir žaisdavo, ir skindavo kavos uogas. Deja, dėl finansinių sunkumų visa šeima turėjo atsisakyti savo ūkio: norėdami išlikti, išvyko dirbti į kitus kavos ūkius.

Pats José, vos sulaukęs 17 metų, paliko kavos augintojus ir išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į miestą. Kelis dešimtmečius jis dirbo ir kilo karjeros laiptais farmacijos srityje, bet vaikystės prisiminimai apie ypatingą Campos Altos augančią kavą taip ir nepaleido. Tad 2004 metais jis šiame regione įsigijo žemės sklypą ir pradėjo auginti kavamedžius. Nors buvo ir akimirka, kai norėjo viską mesti, spaudžiamas parduoti kavos pupeles už mažiausią kainą. Galiausiai jis sukūrė savo sėkmės istoriją supratęs, kad šiais laikais svarbu – ne užauginti kuo daugiau kavos. Didžiausias tikslas – paruošti maksimaliai kokybiškas kavos pupeles, už kurias kavos gerbėjai pasiruošę sumokėti daugiau pinigų.

Kaip pats sako, kildamas karjeros laiptais mieste išmoko dvi svarbias pamokas: svarbu būti organizuotam ir suprasti, kad visur turi būti nustatyti aiškūs procesai. Šiuo metu jo šeimai priklauso keturi dideli ūkiai – fazendos, kuriose augančių kavos pupelių kelias yra pilnai atsekamas. Taigi, savo kompiuterio ar telefono įrenginyje galite matyti, kokiomis sąlygomis buvo auginama jūsų šiuo metu geriama kava!

Mūsų Brazil Santa Luzia savo kelionę pradėjo būtent čia. O šis straipsnis iliustruotas nuotraukomis iš šių nuostabių vietų! 

„Terroir“ įtaka

Brazil Santa Luzia plantacija

Nors visame kavos pasaulyje veikia panašios taisyklės ir procesai, kiekvienas kavos puodelis yra unikalus kūrinys. Paprasčiausiai, kol kava atkeliauja iki jūsų, jos skonines savybes kas žingsnį gali paveikti net ir mažiausios smulkmenos. 

Kavos mylėtojai iš vyno pasaulio ir prancūzų kalbos yra pasiskolinę žodį terroir. Šis prancūziškas terminas savyje talpina visas aplinkos sąlygas, kurios veikia augalą: tai kavamedžio rūšis, klimatas, dirvožemis, uogų skynimo būdas ir apdorojimas. Žmogaus įtaka taip pat telpa į terroir sąvoką. Bendrai galima teigti, kad terroir yra bet kurio žemės sklypo ir jame augančio būsimo derliaus istorija. Taigi kavos skonį pirmiausia lemia ne skrudinimo lygis ar pasirinktas kavos ruošimo būdas – jie tik išryškina tai, kas slypi pupelėje.

Pirmines savo skonio savybes kavos pupelė atsineša iš tos aplinkos, kurioje užaugo, todėl toks svarbus yra žaliavos atsekamumas. Gerdami kavą jūs galite žinoti ne tik tai, kurioje šalyje ji buvo užauginta, bet ir kokiame šalies regione bei ūkyje! Vis daugiau atsakingų kavos kompanijų įsipareigoja tiekti kokybiškas kavos pupeles, kurių augimo vietą galima atsekti.

Temperatūros iššūkiai

Temperatūra ir kava

Temperatūros poveikis gali būti matomas ir jaučiamas skonio prasme įvairiuose kelionės nuo sėklos iki puodelio etapuose. Bent prie vieno iš jų gali prisiliesti visi kavos mėgėjai. Ar girdėjote posakį, kad ruošiant kavą negalima jos nuplikyti? Kitaip tariant, nepatartina kavos užpilti verdančiu vandeniu. Paprastas patarimas – vandeniui užvirus leiskite jam pastovėti apie 1-2 minutes, kad pasiektų maždaug 94 laipsnių temperatūrą.

Tiesa, pirmasis kavos išbandymas karščiu laukia dar iki jos susidūrimo su vandeniu. Skrudintojų rankose atsidūrusios žalios kavos pupelės tarsi išsilaisvina: jos išsipučia nuo karščio ir iš žalių, kietų kauliukų virsta visiems atpažįstamomis rudos spalvos pupelėmis. Skrudinant pupeles svarbiausia yra jų nesudeginti. Kaip pasakytų „Žvaigždžių karų“ gerbėjai: „Jei norite mėgautis puikiu skoniu, laikykitės atokiai nuo tamsiosios pusės!“. Per tamsiai paskrudintos – arba tiesiog sudegintos – pupelės, yra vienas didesnių nusikaltimų, ką žmogaus rankos gali joms padaryti. Iš kitos pusės, itin tamsus skrudinimas yra viena iš priemonių kavos defektams, t.y. nekokybiškoms pupelėms, užmaskuoti. 

Jei prieš tai minėtuose procesuose temperatūrą kontroliuoja žmogus, tai iki tol už šią kontrolę būna atsakinga gamta. Temperatūros pokyčiai veikia kavamedžio ir kavos uogų augimui reikiamas sąlygas, taip pat gali būti kritiniai džiovinant kavos pupeles natūraliuoju metodu. Dėl klimato kaitos kylanti temperatūra sukelia sparčiai plintančias augalų ligas, ir verčia kavamedžius sodinti vis didesniame aukštyje, siekiant išlaikyti būtinas klimato sąlygas. Tačiau visi sutinka, kad dėl klimato kaitos mums įprasti kavos skoniai gali keistis, o užauginti aukščiausios kokybės kavos pupeles taps vis sunkiau.

Švari kava

Švari kava

Įsivaizduokite, kad gerdami kavą išgirstate klausimą, ar jūsų geriama kava yra švaraus skonio. Ką atsakytumėte? Tikriausiai iš pradžių kyla mintis: ar gali kava būti nešvari? O atsakymas – taip, gali. Auginant kavą gali kilti įvairių problemų, kurios pupelėms gali suteikti nenorimą skonį. Dauguma kavos ekspertų sako, kad kava nešvari, jei jaučia aitrų medžio, žolės skonį brandintoje kavoje. Tuo metu gerai apdirbta kava yra įvardijama kaip švaraus skonio. 

Kai kalbama apie kavos pupelių defektus, dėl kurių kava ir gali būti nešvari, akys pirmiausia krypsta į apdorojimo būdą. Pavyzdžiui, teigiama, kad apdorojant kavos uogas natūraliuoju arba sausuoju būdu, yra didesnė kavos defektų tikimybė nei apdorojant jas drėgnuoju būdu. Jei pasirenkamas natūralus metodas, kavos uoga su odele ir kavos pupele viduje paliekamos džiūti kartu ir tik proceso pabaigoje kavos pupelė atskiriama. Priešingai nei pasirinkus drėgnąjį metodą, kai kavos uoga ir pupelė kartu praleidžia labai mažai laiko. Kavos uogų džiovinimas užtrunka ilgai. Be to, kavos uogas nuolat reikia judinti, vartyti, kad jos džiūtų tolygiai ir nesusidarytų pelėsis, nebūtų per didelės fermentacijos. Visi šie dalykai turės tiesioginę įtaką jūsų kavos skoniui.

Iš kitos pusės, net ir iš idealiai apdorotų kavos pupelių paruošus kavą jos skonis gali būti nešvarus. Pavyzdžiui, jei ne itin aukštos rūšies kavamedis augins uogas nedideliame aukštyje ir esant ne tokioms palankioms klimato sąlygoms, net ir be galo kruopščiai nuskintos bei apdorotos kavos uogos galutiniame rezultate nevirs švaraus skonio kavos puodeliu. Dėl minėtos klimato kaitos jau ieškoma kavamedžių rūšių, kurios net ir sąlyginai nedideliame aukštyje galėtų subrandinti kokybiškas kavos pupeles.

Vietoj pabaigos 

Kava per šimtmečius jau tapo mūsų kultūros ir socialinio gyvenimo dalimi. Visi turime – o gal dar tik ieškome – savo mėgstamiausią kavos rūšį. Vis dėlto mūsų laikais gerdami kavą galime skirti akimirką pagalvoti, kokį kelią turėjo įveikti kavos pupelės, kol virto malonumą teikiančiu kavos puodeliu. Kavos pasaulis atsivėrė, belieka tik išgirsti jo istorijas.

Vieta – Tvin Pykso miestelis. Specialusis FTB agentas Deilas Kuperis:

„Hari, aš tau pasakysiu vieną paslaptį. Kiekvieną dieną, kartą per dieną, pasidovanok dovaną. Neplanuok jos, nelauk jos, tiesiog leisk jai įvykti. Tai galėtų būti nauji marškiniai, snūstelėjimas biuro kėdėje ar du puodeliai geros juodos kavos.“